40 metrų virš Nemuno vagos
Sudargo piliakalniai – antroji pagal aukštį Šakių rajono vieta. Čia Nemuno krantų šlaitai iškilę iki 40 m. virš Nemuno vagos. Sudargo piliakalnių kompleksą sudaro penki piliakalniai. Jie išsidėstę palei upės tėkmę iš rytų į vakarus maždaug vieno kilometro atstume, Grinaičių ir Burgaičių kaimų teritorijose (Grinaičių – 2, Burgaičių – 3). Šiuolaikiniai piliakalnių pavadinimai yra tokie: Balnakalnis, Žydkapiai, Bevardis, Pilaitė ir Vorpilis. Istoriniai ir autentiški pavadinimai – tik Pilaitės ir Vorpilio, kiti aiškiai yra kilę iš vietos gyventojų šnektos.
Sudargas – didžiojo kunigaikščio Gedimino karvedys
Nuo seniausios praeities iki brandžiųjų viduramžių gyventojai čia, aukštose Nemuno paktantėse, koregavo ledynų paliktas kalvas, kasė griovius, pylė pylimus, rito užkardoms akmenis, rentė medinius įtvirtinimus. Sudargo vietovės piliakalniai laikomi vienu didžiausių Lietuvoje piliakalnių kompleksu. Jie ilgus amžius, iki 1317 m., stovėjo senųjų genčių, o paskui besikuriančios ir jau susikūrusios Lietuvos valstybės ir jos gyvybinės arterijos ‒ Nemuno sargyboje. Pirmosios mus pasiekiančios žinios apie Sudargą, kaip apie vietovę, atėjo iš kryžiuočių metraštininko Petro Dusburgiečio kronikų. Sudargas – Žemaičių didžiūnas, gyvenęs XIII–XIV a. sandūroje. Kartu su kitais Žemaičių karvedžiais bei didikais Manstu, Surminu ir Mažonu dalyvavęs daugelyje kovų su kryžiuočiais didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkuose. Po Vytenio mirties 1316 m., dar vienerius metus, iki savo žūties 1317 m., Sudargas buvo didžiojo kunigaikščio Gedimino karvedys. Manoma, kad karvedys Sudargas dalyvavo bent dešimtyje kautynių, žemaičiams puldinėjant ordino žemes.
Radiniai prilygsta Kernavei
Anot archeologo Z. Baubonio, ,,čia darbo užteks ne vienai archeologų kartai“, nes be radinių pačiuose piliakalniuose aptikta iki šiol nežinotos gyvenvietės liekanų, dominančių istorikus, archeologus bei visus, kurie ieško mūsų praeities pažinimo. Kraštotyrininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė teigia: „Rasti radiniai liudija čia buvus senųjų akmens amžiaus laikų gyvenvietę jau X tūkstantmetyje prieš Kristų. Piliakalnių čia yra penki – tiek pat, kiek senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje. Daugiau vietovių su tokiu skaičiumi įtvirtinimų Lietuvoje nerasta. Todėl kalbant apie Sudargą, pamatuotai pastebima, kad jo žavesys – ir gamtinis, ir istorinis – prilygsta išskirtiniams Lietuvos objektams. Visi penki piliakalniai datuojami I tūkst.– II tūkst. pradžia.“
Piliakalniuose – neeiliniai lobiai
Balnakalnis yra kairiajame Nemuno krante esančiame šlaito iškyšulyje. Pylime rasta suanglėjusių užtvaros rąstų, geležinis įmovinis ietigalis, akmeninio kirvio ir trinamųjų girnų fragmentų bei lygiosios keramikos. Žydkapių piliakalnis yra ant aukštos Nemuno kranto kalvos, buvęs platus ir galingas, gerai galėjęs atitikti anų laikų gynybinius poreikius. Jo pavadinimas kilęs nuo to, kad Sudarge maždaug nuo XVIII a. vidurio apsigyveno žydų diaspora. Žydai statėsi gyvenamuosius ir maldos namus, įkūrė ir savo kapines. Atlikus archeologinį tyrimą Žydkapių piliakalnyje – aptiktas židinys, geležinis peilis-pjautuvėlis, kaulinės ylos fragmentas, lygiosios ir grublėtosios keramikos.
Bevardžio piliakalnis įspūdingiausias – tai trikampis kranto iškyšulys, besileidžiantis į pakalnę. Radinių jame aptikta nedaug, tik sunaikinto kultūrinio sluoksnio žymių. 2007 m. čia iškilo paminklas ,,Sudargo pilies gynėjų atminimui 1317–2007“. Paminklo skulptoriai tėvas bei sūnus – Vidas Cikana ir Aldas Cikana. Pilaitės piliakalnio radiniai negausūs, bet iškalbingi: rasta įvairios keramikos – lygiosios, grublėtosios ir žiestos. Rasta ir metalo lydymo atliekų – gargažių. Pilaitė yra kito, didelio piliakalnio Vorpilio, esančio vos už šimto metrų, priepilis. Vorpilio ketera nuo Nemuno tėkmės pakilusi apie 35 metrus. Tyrinėjant piliakalnio aikštelę, aptiktas nestoras kultūrinis sluoksnis su lipdyta keramika, kurios daugumą sudarė grublėtoji. Rasta pavienių dirbinių: žalvarinių grandelių, neaiškios paskirties geležinių ir akmeninių dirbinių, nedidelių be tvarkos išmėtytų akmenų, kurių dauguma apdegę, suodini, nuo karščio suskilę. Tarp jų surasta geležies lydymo atliekų – gargažių.
Sudargas – iškilių asmenybių kraštas
Sudargo kraštas garsus ir žymių žmonių vardais tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Šis kraštas 34 metus buvo knygnešių tėvu tituliuoto kunigo Martyno Sederevičiaus (1829‒1907) tiesioginio kunigystės ir netiesioginio knygnešystės darbo vieta. Pagal religinių raštų leidybą jis buvo antras žmogus po vyskupo Motiejaus Valančiaus. Kaip teigiama rašytojo Kenneth Slawenski knygoje „Dž. D. Selindžeris: Pakylėtas gyvenimas“ – Selindžerio tėvai buvo viduriniajai klasei priklausantys žydai, kurių šaknys glūdi Lietuvoje. Citata iš minėtos knygos: „Selindžerių giminė buvo kilusi iš Sudargo, mažo žydiško miestelio prie Lenkijos ir Lietuvos sienos – ši teritorija tuo metu priklausė Rusijos imperijai“. Sudarge taip pat gimęs žydų kilmės garsus pasaulio orientalistas Bencion Grande (1891‒1974). Sudargiečiai su meile mini čia gimusio labai produktyvaus lietuvių rašytojo prozininko ir dramaturgo Vytauto Rimkevičiaus (1930‒1991) vardą. Iš Sudargo krašto kilęs įžymus Sūduvos švietėjas ir visuomenės veikėjas kunigas Feliksas Martišius (1879‒1955). Sudargas gali didžiuotis Virdžinijos univesiteto (JAV) profesoriumi Martinu Bloku, moksliniais tiklais palaikančiu ryšius su Lietuva.
„Vasarvidžio naktis Sudargo piliakalniuose“
2012 m. renginio „Sudargo piliakalnių atsidūsėjimai“ miestelis minėjo Sudargo pilies sudeginimo 695 m. ir miesto teisių Sudargui suteikimo 220 m. sukaktis. Sudargo miestelyje kasmet vyksta kraštiečius ir kitų regionų gyventojus pritraukiančios šventės. Ypatingai laukiama Joninių ir kitų miestelio švenčių. Šių metų birželio 23 d. įvyks renginys „Vasarvidžio naktis Sudargo piliakalniuose“. Informaciją apie tradiciniais jau tapusius ir šiais metais įvyksiančius renginius teikia „Šakių rajono turizmo ir informacijos centras“ – el. p. [email protected] ir tel. nr. +37063747773.
