Čia 1919 m. gimė baletmeisteris, šokių ansamblio „Lietuva" vadovas (1946-1981) Juozas Lingys. Kūrėjo darbui J. Lingys ruošėsi labai rimtai. Su ansambliu važinėdamas po Lietuvą, visur ieškojo pagyvenusių žmonių ir iš jų užrašinėjo liaudies šokius, o tuometiniame Lietuvių tautosakos rankraštyne nusirašė beveik visą ten sukauptą medžiagą. Maždaug iki 1960 m. jo kūryboje vyrauja grynos liaudies intonacijos, šokių stilizacija saikinga.
Pirmasis J. Lingio sukurtas šokis buvo „Sadutė" - lietuvaitės taurumo ir nuoširdumo paveikslas. Priešingos nuotaikos vyrų šokis „Džigūnas" - jaunystės veržlumo ir jėgos proveržis. Humoristinės choreografijos gaidomis nusėtas šokis „Gaidys". „Jievaro tiltas" artimas folkloriniam šokiui, tačiau jo nuotaikai perteikti būtinas subtilus adventinis iškilmingumas. Būtina paminėti penkis „Jonkelius" - kadrilinio tipo liaudies šokius, „Aštuonnytį" - kūrybiškai ir meniškai parodantį audimo procesus, humoristinę „Senbernio polką", vestuvinių papročių kupiną „Veliuoniečių" ir „Zanavykų aplinkinius", „Kūlimo šokį", „Kupolinį", „Vyžos šokį".
Iš daugiau nei pusantro šimto jo sukurtų šokių didesnė pusė nuolat šokama mėgėjų meno kolektyvų, o kelios dešimtys tapo vadinamojo aukso fondo turtu. Keturiose jo parengtose knygose „Sceninis lietuvių liaudies šokis" išspausdinta beveik šimtas šokių su folkloriniais ir istoriniais aprašais.
J. Lingys mirė 1984 m. Šakių miesto parkas pavadintas J. Lingio vardu.
