Ilguvos dvaras

Ilguvos dvaras lyg skambi nata Šakių r. žemėlapyje. Ant Nemuno kranto stovinčiame dvare atsiveria ne
tik įspūdingi vaizdai, šis dvaras turi neeilinę istoriją. Čia nuolat virė kultūrinis ir meninis gyvenimas. Metai iš metų lyg didžiausias turtas buvo kaupiama tūkstančio tomų muzikinės, grožinės, istorinės bei žemės ūkio literatūros biblioteka. Dvaro sienas puošė Grincevičių giminės portretai ir peizažiniai paveikslai, o vasaras čia leisdavo Lietuvos lakštingala, žymioji dainininkė Beatričė Grincevičiūtė.

Nykos krašte įsteigtas pirmasis dvaras buvo pavadintas Panykių vardu. Šis dvaras primą kartą paminėtas 1583 m. Žemaičių teismų knygose. Tuomet dvarelį valdė žemininkas Andrius Kosovas. Yra išlikęs 1597 m Panykių dvaro inventoriaus aprašas. Vėliau dvarininkai ne kartą keitėsi. XVIII a. pr. dvarą valdė broliai Skirmantai. 1758 m. iš jų palikuonio Antano Prialgausko už skolas Panykius įsigijo Veliuonos klebonas, prelatas Viktoras Grincevičius-Ilgauskas. Jis įsirengė Panykiuose vasaros rezidenciją. Nuo tada šią vietovę ir imta vadinti Ilguvos vardu. Iki 1940 m. dvaras priklausė Grincevičių giminei.
XIX a. pab. dvarą valdė Ona Grincevičiūtė su savo vyru, žymiu smuiko vunderkindu ir kompozitoriumi Emiliu Mlynarskiu. Tuo metu Ilguvoje buvo sukaupta turtinga tūkstančio tomų muzikinės, grožinės, istorinės bei žemės ūkio literatūros biblioteka. Rūmuose ant sienų kabojo nemažai paveikslų, peizažų, Grincevičių giminės portretų, legendinio žynio Ilgio paveikslas (1908 m. padovanotas Lietuvių mokslo draugijai). Ant vieno rūmų kambario durų kabojo ir Grincevičių šeimos herbas.
Apie 1918-1921 m. dvare pas tetą Oną Grincevičiūtę keletą  vaikystės metų  praleido žymi akloji lietuvių dainininkė Beatričė Grincevičiūtė. Dėdė Emilis, pastebėjęs mergaitės neeilinius muzikinius gabumus,  rėmė jos tolesnes studijas Varšuvoje.
Dainininkės prisiminimuose Ilguvos dvaras buvo ypatinga vieta: "Namuose kabėjo giminės portretai. Iš Karpių kilusios senelės portretas kabėjo virš durų, einant iš valgomojo į saloną. Vaikus kartai pagąsdindavo, kad senelė kartais mirkčioja. Į Ilguvą iš Kauno atvažiuodavo universiteto literatūros lektorius Juozas Albinas Herbačiauskas su žmona. Svečias sakydavęs, kad čia, mūsų namuose, esąs gerų dvasių pasaulis, čia visos dvasios geros, net toji senelė".
Ilguvos dvare dažnai lankydavosi Peterburgo dvasinės akademijos profesorius kunigas Justinas Pranaitis, dailininkai Ferdinandas Ruščicas ir Elvyro Andriolli, garsus to meto smuikininkas Polis Kochanskis, kompozitorius Karolis Szymanowskis, pianistas ir dainų autorius, vėliau tapęs Lenkijos ministru pirmininku Ignacy Paderewskis. Tarpukariu į Ilguvą pasisvečiuoti atvažiuodavo pasaulinio garso pianistas Arturas Rubinšteinas, rašytojas profesorius Albinas Herbačiauskas, dailininkas Kazys Šimelionis, dažnas svečias buvo ir kurį laiką šiose vietovėse gyvenęs rašytojas ir kunigas Antanas Tatarė, istorikas profesorius Jonas Totoraitis, kompozitorius Stasys Šimkus.
1940 m. Lietuvą okupavus bolševikinei Rusijai, dvaro žemė ir pastatai buvo nacionalizuoti. Kultūros vertybės (baldai, paveikslai, indai) buvo išvežti į Kauno muziejų, o pastatai perduoti senelių prieglaudai. Ši įstaiga, tik kitu - Ilguvos pensionato - pavadinimu veikia iki šių dienų.
Buvęs dvaro rūmų medinis pastatas (statytas 1790 m. iš maumedžio medienos), valstybės lėšomis restauruotas, bet iki šiol nenaudojamas. Jis stovi ant aukšto 80 m aukščio skardžio,  atgręžtas į Nemuną. Vienas kitas pastatas, kuriuo nesinaudojo pensionatas (buvęs mūrinis kumetynas, klojimas, vienas gyvenamas namas), sugrąžinti buvusių savininkų palikuonei Liucijai Grincevičiūtei.