Petras Kriaučiūnas gimė 1850 m. Papekiuose, Vilkaviškio r. Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje, Peterburgo dvasinėje akademijoje, tačiau mokslų nebaigė, dvasininku netapo. Mokytojavo Marijampolės gimnazijoj. 1889 m. ėmė dirbti Plokščiuose kaip Naumiesčio apskrities taikos teisėjas. ,,Šio tauraus patrioto dėka Plokščiai tada virto tautinio atgimimo židiniu, to meto veikėjų pasitarimų vieta" (,,Mūsų Lietuva", t. 3, p. 316). Kriaučiūnų namuose svečiavosi K. Jaunius, A. Baranauskas, J. Jablonskis, P. Avižonis, J. Tumas-Vaižgantas, G. Petkevičaitė-Bitė, P. Višinskis. Pabendrauti, atgauti jėgų čia atvažiuodavo V. Kudirka. Lankėsi ir užsieniečiai. ,,Čia lituanistines studijas gilino lenkų ir rusų kalbininkas Janas Boduenas de Kurtenė, rusas Aleksandras Aleksandrovas, danas Ojė Benediktsenas, čekas Vaclavas Machekas, suomis Josefis Mikkola, jo žmona rašytoja Maila Talvio" (Viliūnienė L., ,,Suvalkija", 200, Nr. 3). Šiuos asmenis į Plokščius traukė šeimininkas, kuris domėjosi kalbotyra, rinko tautosaką, labai svetinga šeimininkė ir nuostabi gamta. Prisimindama Plokščius, M. Talvio rašė: ,,Ar gieda kur lakštingalos taip, kaip Nemuno pakrantėse?"
Kriaučiūnų sodybos vietoje 1970 m. buvo pasodintas ąžuoliukas. 1993 m. čia pastatyta koplytstulpis (autorius Zigmas Sederevičius), o šalia jo - ąžuolinė atminimo lenta su asmenų, kurie čia lankėsi, pavardėmis.
Šaltinis: ,,Kur žodžio tėviškė", sud. Vytautas Armonavičius, 2007
