P. Vaičaitis mokėsi Sintautų mokykloje, Marijampolės gimnazijoje, 1895 m. įstojo į Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. Jį baigęs, gavo pirmojo laipsnio diplomą. Peterburge P. Vaičaitis aktyviai dalyvavo lietuvių draugijų veikloje, rašė ir vertė, sekė draudžiamą lietuvių spaudą ir pats joje bendradarbiavo, domėjosi Lietuvos praeitimi ir kalba. P. Vaičaitis parašė eilėraščių, elegijų, sonetų, baladžių, eiliuotų satyrų, epigramų, iš viso 98 originalius eilėraščius (iš jų – 10 trumpų epigramų), 21 vertimą bei sekimą (tarp jų – dviejų Aleksandro Puškino mažųjų dramų vertimus). Eilėraščiai buvo spausdinami „Varpe“, „Vienybėje lietuvninkų“, „Ūkininke“. Pirmas rinkinys išleistas 1903 m. Amerikoje. Pasirašinėjo slapyvardžiu Pranciškus Seku pasaką. Poezijai būdingi jaunystės svajonių, meilės, tėvynės ilgesio motyvai. Joje poetizuojama gimtojo krašto gamta, aukštinama Lietuvos praeitis, žadinami tautinio orumo jausmai. Kai kurie eilėraščiai virto liaudies dainomis. Poetui sodybos kieme pastatytas paminklas (autorius K. Krasauskas, 1996). Sodyba pasikeitusi: pastatytas naujas mūrinis gyvenamas namas, klėtelė, senieji pastatai nugriauti. Suremontuotame name įrengtas memorialinis kambarys.
Šioje sodyboje minimi poeto jubiliejai, vyksta kiti renginiai.
