Zyplių dvaras

XIX a. vid. įkurtą Zyplių dvaro ansamblį sudaro 11 išlikusių pastatų, apsuptų parko su berlyninių tuopų, liepų ir skroblų alėjomis. Jis užima 21 ha teritorijos.

Šakių kultūros centro Lukšių padalinyje, veikiančiame centrinuose Zyplių dvaro rūmuose, nuolat eksponuojami kraštiečių bei Lietuvos ir užsienio šalių tautodailininkų bei menininkų darbai: paveikslai, rankdarbiai, medžio, akmens skulptūros, keramikos, kalvystės, stiklo dirbiniai. Taip pat organizuojamos laikinos tautodailininkų ir profesionalų autorinės parodos. Buvusiame dvaro mažajame svirne įkurta keramikos dirbtuvė, kurioje dirba šios srities meistras.                                       

Šakių kultūros centro Lukšių padalinys Zyplių dvare kasmet organizuoja įvairius muzikos festivalius ir koncertus, tradicinį tautodailininkų plenerą „Zyplių žiogai“, keramikų šventę - mugę „Pirksiu molio puodynėlę“, kapelų šventę “Vasarą palydint”. Dvare kuriama ypatinga kultūrinė, pažintinė, švietėjiška veikla. Vedamos ekskursijos ir edukacinės programos.

Pažintinės ekskursijos (1 val.) metu aplankomos parodų erdvės bei ekspozicijos, įrengtos dvaro centriniuose rūmuose bei buvusiose dvaro arklidėse. Supažindinama su dvaro istorija.

Teatralizuota ekskursija „Kai pono nėra namie...“ (apie 1 val. 20 min.). Jos metu dvaro istorija pateikiama persikeliant į paskutiniojo grafo T. Potockio vadovavimo laikmetį, o dvaro dabartis pristatoma, kaip “ateities paranašystė”.

Keramikos edukacinės programos (1 val.) metu, keramikas atskleis savo amato subtilybes, supažindins su molio savybėmis ir apdirbimo būdais bei padės dalyviams pajusti molio galią pasigaminant dirbinį iš molio.

Edukacinė programa „Fazanų medžioklė“ (1 val.). Dvaro istorija neatsiejama nuo fazanų medžioklės, kuri dvaro gyvenime buvo tikra pramoga svečiams. Pramoginėje programoje „Fazanų medžioklė“, fazanų prižiūrėtoja ir medžiotojas lankytojus supažindina su fazanais, jų rūšimis ir kviečia išmėginti savo taiklumą „medžiojant“ fazaną senoviniu būdu – lanku ir strėle.

Kainoraštis:

Pritaikymas neįgaliesiems: Lankytis galima tik su pagalba, dėl lankymosi būtina susitarti iš anksto. Yra automobilių stovėjimo aikštelė, nelygus grindinys. Neįgaliesiems pritaikyta tik dalis pastato. Yra atskiras įėjimas, vertikalus platforminis keltuvas, tualetas pritaikytas neįgaliesiems.

ZYPLIŲ DVARO EKSPOZICIJŲ LANKYMAS:

Pirmadienis-ketvirtadienis – 8-17 val. (pietų pertrauka 12-12:45 val.)

Penktadienis – 8-16 val. (pietų pertrauka 12-12:45 val.)

Šeštadienis  – 10-16 val.

Sekmadienis - 10 - 16 val. (nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 30 d. - nedarbo diena)

Karantino laikotarpiu lankytojų grupės priimamos iki 25 asm. Didesnės lankytojų grupės dalinamos į 2 dalis.

Dvaro lankymo bilietų kainos:

• Su ekskursijos vedančiuoju:

suaugusiems – 5 EUR;

vaikams nuo 7 metų, studentams, senjorams, neįgaliesiems – 4 EUR;

vaikams iki 7 metų – NEMOKAMAI.

Ekskursijos su vedančiuoju vedamos žmonių grupei nuo 15 asmenų.

Žmonių grupėms (nuo 15 žmonių) yra būtinas ekskursijos vedantysis.

Ekskursijoms būtina išankstinė registracija (tel. 8 345 44123)

• Be ekskursijos vedančiojo:

suaugusiems – 4 EUR;

vaikams nuo 7 metų, studentams, senjorams, neįgaliesiems – 3 EUR;

vaikams iki 7 metų – NEMOKAMAI.

Zyplių dvaro ansamblio pagrindiniuose dvaro rūmuose veiklą vykdo Šakių kultūros centro Lukšių padalinys, buvusioje vežiminėje veikia Zanavykų muziejus, buvusios virtuvės pastate yra įsikūręs restoranas „Kuchmistrai“, buvusioje oficinoje – 4* viešbutis „Zyplių dvaro oficina“, 2022 m. restauruotas buvęs amatininkų namas (vedamos edukacijos), įveiklintos dvaro arklidės.

Zyplių dvarą XIX a. įkūrė Polocko gubernijos dvarininkas Jonas Barkovskis. Jis nemažai pelno gavęs iš prekybos mediena, buvęs gana dosnus. Vėliau valdymą perėmė dvarininkas Tomas Potockis. Laikui  bėgant dvaras buvo perstatomas, kol galiausiai įgavo neobarokinių bruožų.
Patį Zyplių dvaro ansamblį sudaro pastatų grupė: rūmai, dvi oficinos, virtuvė, karvidė, arklidė, tvartas, svirnas, ratinė, kumetynas, šunidė.
Šiandien dvaras – vienas iš labiausiai lankomų objektų Šakių rajone. Čia nuolat vyksta projektų pristatymai, konferencijos, sueigos, šventės, savaitgaliais rodomi kaimo teatrų spektakliai. Buvusiose dvaro arklidėse yra įrengta Zyplių dvaro galerija, čia nuolat eksponuojama daug meno dirbinių: paveikslų, rankdarbių, medžio, akmens skulptūrų, keramikos, kalvystės, stiklo dirbinių, įspūdingi sodai, kaukės.
Viename iš dvaro ūkio pastatų įkurta kalvė, kitame – keramikos dirbtuvės.
Centriniai rūmai restauruoti 2012 m. Buvusioje vežiminėje įkurtas Zanavykų muziejus.
Dvare repetuoja Zyplių dvaro kapela, kuri groja ne tik liaudiškos folkloro, bet ir kantri muzikos repertuarą.
Dvaro pastatus supantis parkas užima 21 ha teritoriją. Iš pradžių, XIX a. viduryje, čia augo tik vietiniai medžiai. Vėliau grafas T. Potockis iškasė du tvenkinius, pasodino egzotinių medžių ir krūmų, įrengė oranžeriją, pavėsinių, voljerų fazanams. Parteryje priešais rūmus buvo fontanas, per kanalus nutiesti tiltai.
Šiuo metu parke auga nemažai vertingų rūšių medžių: platanalapiai ir sidabriniai klevai, paprastieji ir raudonieji ąžuolai, baltosios ir balzaminės tuopos, europiniai ir Sukačiovo maumedžiai, juodosios pušys, sidabriniai kėniai, karpotieji ir plaukuotieji beržai, kalninės guobos, kamštiniai skirpstai. Parko pasididžiavimas - popiržievis beržas, kurio skersmuo 75 cm. Tikrais milžinais užaugo paprastieji uosiai (skersmuo - 1,15 m, aukštis - iki 30 m).
Dar ne taip seniai čia augo įspūdingas, apie 360 metų senumo ąžuolas. Seni žmonės esą iš dar senesnių girdėję, kad ant ąžuolo šakos ponas kardavęs nepaklusnius baudžiauninkus. Senolis ąžuolas nuvirto 2008 metų vasarą, minint parapijos 200-ąsias metines. Ten ir paliktas gulėti. Iš pietų pusės prie ąžuolo veda skroblų alėja, iš vakarų iki rytinės parko ribos - liepų alėja.

Lietuvos istorijos mastais matuojant, Zyplių dvaras yra „jaunas“. Dvaro istorija nesiekia nė 200 metų. Pirmuoju Zyplių dvaro savininku tapo kunigaikštis Juozapas Poniatovskis (paskutiniojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės karaliaus Stanislovo Poniatovskio sūnėnas). Dvaro žemes jis gavo už karinę tarnybą Napoleono Bonaparto armijoje.

Pastarasis rūmus ir visą dvarvietę ėmėsi gražinti po 1897 metais Naujuosius Zyplius ištikusio gaisro, kada sudegė visi mediniai ūkiniai pastatai. Vietoj jų iškilo raudonų plytų mūro pastatai, o neoklasicistiniai Zyplių dvaro rūmai virto neobarokiniais. Grafas Tomas Potockis buvo menamas kaip lietuvybės mylėtojas: dalyvavo „Žiburio“ ir „Žagrės“ draugijų veikloje, rėmė lietuviškų mokyklų ir senelių prieglaudos steigimą, pats mokėsi lietuvių kalbos, buvo aktyvus Suvalkų žemės draugijos organizatorius ir vadovas, išleido ūkininkavimo patarimų brošiūras lenkų ir lietuvių kalbomis, bendravo su dailininkais, pats tapė, rašė dramos kūrinius.

Nuo 2012 metų rudens duris lankytojams atvėrė ir renovuotas rūmų pastatas su parodų ir koncertų salėmis. Dvaras kviečia svečius susipažinti su kalvystės, medžio drožimo, akmens tašymo, keramikos edukacinėmis programomis. Per metus Zyplių dvarą aplanko apie 10 tūkstančių svečių. Įspūdingas Zyplių renesansas!
Nuvažiuokite į Lukšius ir Zyplius. Tiesiog privalu pasisemti sielos vaikystę ir protėvių kilnumą nešančiame Dvare Kūrėjo ir tikros Laisvės dvasios. Antraip naujas mūsų valstybės Atgimimas taip ir neįvyks. O dabar turime gražią ir tvirtą Viltį laisvų Lukšių piliečių ir išmanių Zyplių kūrėjų pavyzdžio dėka.