Lekėčių miškai gražūs, kurortiniai, daugiausiai pušynai. Čia randama daug mėlynių, bruknių, grybų, raistuose – spanguolių. Miške galima pamatyti šernų, stirnų, elnių, lapių, mangutų, kiaunių, yra netgi baltųjų kiškių, kurie labai reti Lietuvoje: žiemą jie balti baltutėliai, o vasarą – pilkesni. Netoliese - Liekės kraštovaizdžio draustinis, saugantis Liekės upelio erozinio slėnio kraštovaizdį ir retus augalus.
Pasivaikščioti ir su apylinkių gamta susipažinti kviečia Lekėčių pažintinis takas. Tako trasa veda ratu 4 km. Pradėti keliauti rekomenduojama vietoje, kur stovi pažintinio tako schemos-stendai ir yra aikštelės transportui palikti – iš Lekėčių miestelio (už bažnyčios, Pušyno g. gale).
Prie Mikytų - Lekėčių kelio, vos keli šimtai metrų nuo Lekėčių girininkijos, trykšta tyro vandens šaltinėlis, vadinamas Didžiuoju šaltiniu. Tai ilgiausias ir vandeningiausias Rūdšilio girios šaltinis – 1,5 km ilgio kairysis Liekės intakas, anksčiau buvęs gerokai vandeningesnis, garuojantis net per speigus. Sakoma, kad visiems naudinga atsigerti Didžiojo šaltinio versmių vandens ir nusiprausti - jauniems, kad veidas skaistus būtų, o seniems visus rūkus nuo akių nuima... Dar ir po Pirmojo pasaulinio karo čia suvažiuodavo aplinkinių kaimų žmonės žlugto velėti. Pamažu skalbyklos sunyko, o per Antrąjį pasaulinį karą eglynėliuose žmonės slėpė gyvulius. Prieškaryje, kol buvo žaliavos, Didžiojo šaltinio kairiajame šlaite buvo įsikūręs „smalinis“ – primityvus kelmų perdirbimo fabrikėlis.
Pakeliui maršrute: Lekėčiuose - Šv. Kazimiero bažnyčia, paminklas Lietuvos Nepriklausomybei, paminklas žuvusiems Žalgirio rinktinės partizanams; partizanų atminimo vietos ir slėptuvės Rūdšilio girioje, privatus kraštotyrininko V.Mašanausko muziejus (Lekėčių k.).
