Tuomet turtingas žydas pirklys Kolsenas sugalvojo įsteigti Šakiuose alaus varyklą, o jai reikėjo vandens. Šulinį iškasė prie Siesarties upelio, bet po namu, todėl miestiečiai vandens negavo. Reikėjo jiems patiems išsirinkti vietą ir išsikasti šulinį savo reikmėms. Daug mėginimų buvo atlikta, bet Šakių žemių sluoksniai nedėkingi, rudas šlynas, kietas kaip geležis, dešimtis metrų ėjo į gilumą, kol galiausiai pavargę šakiečiai mesdavo rausę šulinį. Tačiau miestiečiai vis tiek išsikasė šulinį, kur susikirto Kęstučio ir Birutės gatvės, bet vandens ir čia nebuvo.
Pagaliau buvo sušaukti Šakių apskrities šulinių kasėjai, kurie pademonstravo savo meną: kas iš žolelių, kas iš žemės drėgnumo, kas iš stebuklingo karkliuko, kol rado vandeningą vietą. Ši vieta buvo prie ugniagesių sandėlio, žmonių vadinamo „špricinyčia“. Šulinį iškasė 12 sieksnių gilumo (1 sieksnis – apie 1,80 m), kad, kaip sakė tuomet „buvo galima girdėt kaip iš anapus žemės rutulio kalba amerikonai“. Tačiau ir šiame šulinyje buvo mažai vandens, o kai „įkrito ir prigėrė žydelka, tai ilgai nelaukdami greit jį užvertė“. Tuomet vandenį teko imti iš Siesarties. Vėliau Šakių apylinkės dvarų savininkas Komaras pradėjo statyti paštui namus ir Vinco Kudirkos gatvėje iškasė naują šulinį. Tačiau ir šis šulinys negalėjo patenkinti išaugusio miesto poreikių.
Pagaliau 1910 metais Šakių miesto rinkos kampe, prieš žydų sinagogą, buvo išgręžtas 38 metrų gilumo pumpuojamas šulinys, vietos gyventojų pavadintas „pliumpu“ (hidrantas). Šis „pliumpas“ per visą savo ilgą gyvavimą buvo lyg viso Šakių gyvenimo širdis. Čia nuo ryto iki vakaro barškėjo kibirai. O kol vandens pasisemdavo, sužinodavo, kas Šakiuose gimė, mirė, pasikorė, paleistuvavo... Iš lūpų į lūpas moterėlės kartu su vandeniu atnešdavo visokias žinias. Beje, Šakiuose buvo moterys tarnaitės – vandens nešėjos, kurios su „naščiais“ nešdavo net 2 kibirus vandens. Vandens nešėjos netgi streikavo, dėl per mažos algos, kurias dažniausiai mokėjo žydų šeimos. Šulinys – pliumpas, buvo svarbus Šakių gyventojams.
Šiandien stilizuotas „pliumpas“ stovi Šakių miesto skvero kampe, Birutės ir Kęstučių gatvių sankirtoje. Čia šiltomis dienomis galima atsigaivinti iš jo bėgančiu ir šalimais stilizuotame upelyje tekančiu vandeniu.
