Miesto skvero gale, prie pliumpo (vandens kolonėlės), rasite pėdutę, o nuskaitę QR kodą išgirsite čia gyvenusių žydų tautos istoriją.
Pėdutė su QR kodu
Šakių miesto žydų istorija mena net XVII a. Jau nuo 1690 metų į Šakaičius iš Prūsijos kėlėsi miško prekyba besivertę žydai. 1765 metais iš LDK didžiojo kanclerio kunigaikščio Mykolo Čartoriskio jie gavo kvietimą įsikurti Šakiuose, verstis miško prekyba ir laikyti smukles. Tikslas buvo atgaivinti Užnemunės kraštą po alinančių karų ir maro epidemijų. XIX amžiuje Šakiai tapo tipišku štetlu (jid. „miestelis“), kuriame žydai gyvena konkrečiuose kvartaluose, koncentruotai, dažniausiai netoli turgaus aikščių, kad būtų patogu prekiauti, verstis amatais ir išlaikyti užeigas. Žydai turėjo savo kapines, prausyklą (mikvą), banką su 170 narių, veikė žydų pradinė religinė mokykla (cheder) ir mokykla berniukams (Talmud Tohra), biblioteka skaitantiems jidiš kalba ir mažesnė biblioteka skaitantiems hebrajiškai. Tarpukariu veikė žydų teatro mėgėjų būrelis, vaidinęs jidiš kalba.
Tarp itin reikšmingų miestelio statinių 1815 metais minimas žydų sinagogos pastatas. Ikonografiniuose šaltiniuose užfiksuota, jog turgaus aikštę įrėminusioje Kęstučio gatvėje stovėjo mūrinė Šakių sinagoga su puošniais arkiniais langais, tarpai dekoruoti rozetėmis. Tikėtina, kad mieste buvo kelios sinagogos.
Ne be priežasties daktaras Vincas Kudirka satyroje „Viršininkai“ Šakius pavadino „Žydpile“.
2023 metų vasarą senosios sinagogos vietoje atidengta Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo dovanota stela. Skoningas paminklėlis, papuoštas menora – septynšake žvakide – skelbia: „Šioje vietoje iki 1941 m. veikė žydų maldos namai – sinagoga“.
Stela sinagogos vietoje
Atminimo lentelę, skirtą Šakių rajone gyvenusiems žydų gelbėtojams, rasite skvere, kur tarpukariu buvo miesto centras. Šioje vietoje katalikų bažnyčios šventorius ribojosi su turgaus aikšte. Tad čia jungėsi ir dviejų didžiausių gyventojų grupių – lietuvių ir žydų – interesai. Antrasis pasaulinis karas ir vienai, ir kitai tautai buvo negailestingas. Vieni nukentėjo nuo sovietų, kiti – nuo nacių. Tokiomis aplinkybėmis išryškėjo kiekvieno žmogaus esmė – žudyti ar gelbėti jis sukurtas.
Šakiuose žydų naikinimas prasidėjo vos įžengus nacistinės armijos daliniams. Po 1941 m. rugsėjo žydų mūsų mieste beveik neliko. Neįkainojamą pagalbą Lietuvos provincijoje besislapstantiems žydams suteikė aplinkinių kaimų gyventojai.
To meto aplinkybėmis žydų gelbėjimas dažnai prilygo didvyriškumui. Gelbėtojai nuolat rizikavo, kad gali būti demaskuoti, suimti ir nužudyti. Jie negalėjo tikėtis pagalbos iš kaimynų ir pažįstamų, turėjo saugotis, kad nebūtų įskųsti sąmoningai arba kam nors netyčia, ne iš blogos valios prasitarus. Nelengvą sprendimą padėti persekiojamiems žydams gelbėtojai dažniausiai priimdavo tik gerai pasvėrę ir pasitarę su šeimos nariais, nes gyvybe rizikavo ne vienas žmogus, o visa gelbėtojo šeima, taip pat ir vaikai.
Nėra vieno kriterijaus apibūdinti žydų gelbėtojo (-os) portretui: žmonės buvo skirtingo išsilavinimo, tautybės, iš skirtingų socialinių sluoksnių bei skirtingų pažiūrų ar religijos, pavieniai asmenys ir ištisos giminės. Netgi buvo antisemitų, kurie atviro smurto akivaizdoje tiesiog negalėjo kitaip pasielgti. Savo gelbėtojų vardus iki šiol kartoja per Holokaustą išlikę gyvi žydai, jų vaikai ir vaikaičiai, gelbėtojus vadinantys savo antraisiais tėvais, motinomis, broliais ir sesėmis.
Atminimo lentelėje įamžinti 45 Šakių rajono gyventojų, žydų gelbėtojų, vardai, 14 iš jų paskelbti Pasaulio tautų teisuoliais.
Atminimo lentelė žydų gelbėtojams
Šakių mieste gyvenusių žydų atminimui įamžinti sukurtam paminklui-atminimo ženklui „Berniukas“ parinkta vieta simboliška – jis pastatytas centrinėje miesto aikštėje, aplink kurią daugiausiai gyveno žydai. Žinomo Šakių krašto menininko, skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio kūrinys vaizduoja dešimtmetį žydų tautybės berniuką, pasiruošusį su knygomis ir būtiniausiais daiktais palikti savo namus.
Kurdamas šią skulptūrą autorius paliko erdvės interpretacijoms. Berniukas – ne konkretus žmogus, o tiesiog visos žydų tautos simbolis. Lagaminas asocijuojasi su kelione. Anot autoriaus, tai proga dar kartą pagalvoti apie Šakiuose gyvenusius žydus, apie tai, kad jie čia kūrė savo namus, kuriuos tragiškomis aplinkybėmis turėjo palikti.
Skulptūra "Berniukas"
